Lazdos su buoželėmis dažniausiai gamintos iš ąžuolo medienos, naudojant kamieno ir šakos sandūros dalį: buožė drožiama iš kamiene susiformavusio gumbo, o kotas – iš šakos. Šie radiniai X–XV a. buvo paplitę baltų, šiaurės slavų bei kai kuriose senosios Rusios žemėse. Jų randama Novgorode, Polocke, Vitebske, Breste, Pskove, Rygoje, Koknesėje. Lietuvoje šiuos radinius geriausiai pažįstame iš Vilniaus, Žemutinės pilies teritorijos ir Kernavės archeologinių tyrinėjimų. Didžiausia šių radinių koncentracija aptinkama kultūriniuose sluoksniuose, datuojamuose XIV amžiumi.
ki šiol vis dar vyksta diskusijos dėl šių radinių paskirties. Spėliojama, kad lazdos galėjo būti naudojamos kaip kovos priemonė einant imtynių, būgnų lazdos, vėliavų stiebai, vaikų žaislai arba buities įrankiai.
Filmuką sukūrė Algis Kuzmickas
Apie radinius pasakoja Kernavę atradęs archeologas dr. Aleksiejus Luchtanas ir Archeologasjuvelyras Evaldas Babenskas
Muzika Lity Taler