Senasis Vilnius gyvas daugelio dailininkų darbuose – miesto ir gamtos peizažuose, vilniečių portretuose, eskizų albumuose. Tačiau tik keletas iš tikrųjų rūpinosi dailės palikimo išsaugojimu. Vienas tokių – Boleslovas Mykolas Ruseckas. Minint 200ąsias dailininko gimimo metines verta prisiminti ne tik jo kūrybą, bet ir visuomeninę veiklą. Visą gyvenimą skyręs dailei, šiandien jis mums suteikia progą pažinti visą XIX a. Lietuvos dailės istoriją.

LNDM Vilniaus paveikslų galerijos direktorė Aistė Bimbirytė pasakoja, kad apie visuomeninę B. Rusecko veiklą byloja begalė archyvuose rastų dokumentų: „Vilniaus mokslo bičiulių draugijai dailininkas paliko didžiausią savo kolekcijos dalį. Tai buvo daugiausia tapybos kūriniai – net 300 darbų, tarp jų ir jo tėvo kūriniai, kurių išsaugojimu jis nuoširdžiai rūpinosi.

Mirus tėvui, Ruseckas labai skubėjo grįžti iš užsienio ir rūpinosi, kad jo palikimas nebūtų išblaškytas. Draugijai jis taip pat paliko apie 900 fotografijų – tai išskirtinis atvejis, nes dailininkas fotografijas rinko kaip kolekcininkas. Tos fotografijos daugiausia vaizdavo Italiją arba atskirus Italijos meno kūrinius.

Jis domėjosi istorija, buvo vienas iš Vilniaus archeologijos draugijos steigėjų, kaupė archeologinį rinkinį, daugiausia iš to, ką iškasė pats Lietuvoje. Turėjo visokių istorinių keistenybių, dokumentų. Žinoma, kad draugijai padovanojo ir kelias pomirtines kaukes.

Aktyviai palaikė Adomo Mickevičiaus paminklo statybą Vilniuje. Užsiėmė meno kūrinių ekspertize. Galybę paminklų statė pats. Rūpinosi ir istorinių paminklų registravimu. Amžininkų buvo vertinamas ne tik kaip tapytojas, bet ir kaip Vilniaus meno mokyklos žinovas. Kultūros žmonių buvo vadinamas profesoriumi, parodant tam tikrą jo statusą ir žinių gilumą. Ne tik kaupė Vilniaus meno mokyklos darbus, bet ir tuo domėjosi bei tomis žiniomis dalinosi su kitais. Jo kolekcijoje išskirtinai daug Pranciškaus Smuglevičiaus darbų.“

Paklausta, kokią reikšmę šiandien turi B. Rusecko figūra, A. Bimbirytė atsako: „Jeigu ne Boleslovas Ruseckas, mes neturėtumėme dalies dabartinės Vilniaus dailės paveikslų galerijos ekspozicijos. Dovanodamas įspūdingą skaičių savo kolekcijoje buvusių kūrinių, jis tapo vienu svarbiausių mecenatų. O būtent tos draugijos pagrindu vėliau įsisteigė Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Tie visi kūriniai yra mūsų savasties dalis, jeigu ne jis, mes neturėtumėme tiek daug Vilniaus meno mokyklos atstovų kūrinių. Jis mums suteikia progą pažinti visą XIX a. Lietuvos dailės istoriją.“

Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas, Ugnė Gavelytė.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/gyvenimas....