Apsilankęs karo alinamoje Ukrainoje ir susitikęs su Volodymyru Zelenskiu, Viktoras Orbanas pasuko į Kremlių. Kitą dieną po V. Orbano vizito, Rusija apšaudo sergančių vaikų ligoninę, dar kartą pademonstruodama, kad jokių taisyklių ar lašo žmogiškumo ir toliau nerasta. Bet V. Orbanas sako, kad racionalumas egzistuoja ir Rusijoje. Jis susitiko ir su Kinijos lyderiu, kalbėtis apie taiką jis žada ir su vadovais NATO susitikimo užkulisiuose, o visiems Vakarų lyderiams dar ir išplatino suvestinę, ką sužinojęs iš V. Zelenskio ir V. Putino. V. Orbanas „Welt" pasakojo esąs tikras taikos šauklys, beveik cituojant, jo vojažai leidžia surinkti informaciją, pasverti nuotaikas, gal ir kiek apšildyti abi puses prieš sėdantis prie derybų stalo. Jo misiją, kaip galima suprasti iš V. Orbano, turėtų suvokti ir Vakarų lyderiai. O jie – atvirkščiai – susiėmę už galvos nuo V. Orbano ribojasi. Vengrijos premjeras sako, kad supranta, ką reiškia gyventi prie agresorės Rusijos, jis taip pat tikina suvokiantis, kad jo šalis išvis, vargu, ar gali kažką pakeisti, bet tikisi, kad gal įmanoma viską apkalbėti iš visų suinteresuotų pusių ir stabdyti karą, kad gal jo pavyzdžiu užsikrės pasaulio galingieji. Žodžiu, didelė dalis smerkia V. Orbaną, vadina jį idiotu, bet yra ir saujelė, įžvelgiančių sąmokslą – gal V. Orbanas, savo iki šiol nepasibaigusia draugyste su V. Putinu, tapo vienintelis likęs Vakarų slaptasis ginklas. Ką reiškia V. Orbano vojažai? Ar jie apskritai bent kiek reikšmingi?

Kalbame su politologu Bernaru Ivanovu.

Laidą veda Jonė Sąlygaitė.