Igno Šeiniaus romanas "Kuprelis"

Pagrindinis romano veikėjas – kupreliu vadinamas malūnininkas Olesius, kuris įsimyli gražuolę Gundę. Idealizuodamas savo svajonių moterį, jis patiria visa griaunančią ir kuriančią meilę. Kuprotas ir gamtos puikia išvaizda ne itin apdovanotas Olesius ir dieviško grožio Gundė – herojai, kurie paklūsta jausmams, o ne protui, jų sielos šviesios ir gyvos. Lietuvių literatūroje tai buvo naujo tipo herojai – tokių jautrių, romantiškų ir jausmingų herojų iki I. Šeiniaus romano pasirodymo, nebuvo.


Romano esmė – meilės istorija, kuri, nepaisant begalinio herojų nuoširdumo, baigiasi tragiškai. Kai Gundė pradeda svyruoti tarp dviejų vyrų – Kuprelio ir vaikystės bičiulio iš Varšuvos, o galiausiai palieka Kuprelį ir šis amžiams praranda troškimą mylėti. Saugodamas savo sužeistą širdį nuo dar didesnių skausmų, Kuprelis atsiskiria nuo žmonių, pasitraukia į gamtą, vienatvę…

Savo nelaimingos meilės istoriją Kuprelis pasakoja jaunam studentui. Tai tarsi jo išpažintis, kurioje atskleidžiama pagrindinė impresionistų dogma – gyvenimo prasmė yra meilėje.