Būna žmonių, kurie bando dirbti ir vis nesiseka. Praranda vieną darbą, praranda kitą. Užsidirba pinigų ir jų nelieka. Ir kuo tai baigiasi? Jie grįžta pas mamą.
Jie vis papuola į tokias situacijas, kuriose jiems reikalinga globa. O jei mama jau amžinybėje, jie ieško kitų žmonių, kurie turi jais pasirūpinti: valdžia, caritas, sodra. Ir būna priekaištai visiems: visi kalti, kad blogai jaučiuosi, kad negaliu šiam pasaulyje kažko – to, ko noriu veikti, nes jūs manimi nepasirūpinate, nepadedate. Aš bejėgis. Ne aš kuriu savo gyvenimą, o aš kaip vaikas, vis laukiu, kad kažkas manimi pasirūpintų, padėtų.
Terapiškai dirbant su tokiu žmogumi, susiduriame su tuo, jog jam trūksta santykio su mama, jam trūksta mamos. Ir pinigų neturėjimas arba jų iššvaistymas – tai dar vienas būdas grįžti pas mamą ir vėl būti vaiku.
Jis gali sugrįžti netiesiogiai pas savo mamą, o sugrįžti, kaip pas mamą pas savo vyrą, pas savo žmoną, pas visuomeninę organizaciją. Rūpinkitės manimi, aš bejėgis.
Jei papuolame į tokias situacijas, verta pasižiūrėti į mamą. Ar mums jos širdyje netrūksta?
Daugiau apie konsteliacijų metodą mūsų tinklapyje: www.konsteliacijos.lt