Sausio 20 d. 18.20 tiesioginėje Youtube transliacijoje kviečiame stebėti diskusiją apie mandalas psichologiniu ir psichoterapiniu požiūriu.

Diskusijoje dalyvaus dr. Julius Neverauskas ir Janina Sabaitė Melnikovienė.

**********************

REGISTRACIJOS NUORODA:
https://forms.gle/Gftn2vcsLdiZ3hJL9

**********************

Mandala turi ilgą istoriją ir yra žinoma dėl savo gilios dvasinės prasmės bei visumos atspindėjimo, iš dalies ir terapinės paskirties. Mandalos pavadinimas sanskrito kalba reiškia „ratas“ arba „pilnatvė“.

Tokius archeotipinius simbolius aptinkame daugelio kultūrų tradiciniuose ornamentuose, piešiniuose, simboliuose. Lietuvių kultūroje analogas būtų "saulutės" simbolis, prieverpsčio ornamentika (verpstės), sodai ir pan.

Vakarų kultūroje mandalas išpopuliarino garsus šveicarų psichiatras psichoanalitikas Carlas Gustavas Jungas. Jis laikė mandalą pasąmoninio „aš“ atspindžiu ir manė, kad jų piešimas žmogui leidžia išsiaiškinti emocines problemas, siekti asmenybės pilnatvės bei apsivalyti nuo kaltės, pykčio, baimės, depresijos ar net fizinio skausmo. Pasak C. G. Jungo, mandala padeda žmogui peržiūrėti, pergrupuoti ir iš naujo susidėlioti tai, kas chaotiškai ir neharmoningai išsibarstę aplink vidinį jo asmenybės centrą.