Šio maršruto veikėjai: muzikantai Laurynas ir Jogailė Vainuliai, architektė Margarita Ramanauskienė, buvusio Blodės pensiono savininkė Aušra Feser ir architektūros istorikė, Vilniaus universiteto prof. Marija Drėmaitė.

Tarpukario spaudoje buvo rašoma, kad Nidos gamta grožiu nenusileidžia Italijos kurortams, tad ją pamatyti būtina. Šiandien vaikštant miesto gatvėmis į akis krenta visur pasodintos tujos, kurios, pasak architektės M. Ramanauskienės, tinka kapinėms ir Neringoje neturėtų būti. „Kas svarbiau Kuršių nerijoje – ar kažkoks išskirtinis objektas, ar visuma? Aš akcentuočiau visumą. Gal visgi išskirčiau du dalykus, kurie yra svarbūs“, – kalbėdama apie krašto išskirtinumą intriguoja M. Drėmaitė. Kas, pasak architektūros istorikės, Nidą išskiria iš kitų Europos kurortų?

Pirmasis objektas – Gertrūdos Blodės pensionas. Vienas iš pensiono pastatų tarpukariu buvo vadinamas manevriniu namu, o visas kiemelis – „negrų“ kvartalu. Kodėl? „2009 metais sužinojau, kad pastatų kompleksas įtrauktas į kultūros paveldą, tai ir mūsų remontuotos durys tapo paveldinės“, – šypsosi A. Feser. Pasak A. Feser, pensioną įkūrusi G. Blodė buvo itin apsukri moteris, o vienas jos poelgis atėjus sovietų kariams privirė košės visiems neringiškiams.

Kitas objektas – „Karalienės Luizės“ viešbutis. Tai ne tik vienas pirmųjų viešbučių Kuršių nerijos kurorte, bet ir tuomet didžiausi poilsio namai pakeliui iš Karaliaus į Mėmelį. Nidą pamačiusi moteris šią sulygino su Grenlandija. Deja, sovietmečiu pastatas buvo visiškai apleistas, pervadintas „Jūrate“. Šiuo metu autentiškos išlikusios tik namo formos su plastiko langais. „Luizė“ virto „Jūrate“. „Čia ir yra bėda, kad nesididžiuojame tuo, ką turime, neišnaudojamos šio krašto istorijos ir legendos“, – sako M. Ramanauskienė.

Apžiūrėsime ir Nidos simboliu tapusią prieplauką, pastatytą kaunietiškuoju miesto augimo periodu. Sovietmečiu Neringoje buvo planuojamas aktyvus vandens turizmas, pradėjo kursuoti raketos, todėl reikėjo suplanuoti naują infrastruktūrą. „Nidoje tuo metu nebuvo elektros, vandentiekio, krantinių. Čia labai modernistinis vaizdas, o ir tas įlaužtas stogas, tarsi žuvėdra“, – kalba M. Drėmaitė.


Laida STOP JUOSTA – sekmadieniais, 11:00 per LRT PLIUS!

Bendraukime socialiniuose tinkluose:
Facebook:   / stopjuosta  
Instagram:   / stop_juosta