Dėmesio: laidoje STOP JUOSTA įsivėlė klaida. Ištaisytą laidos versiją galite rasti čia:    • Maršrutas nr. 127 – Švėkšna  

Šio maršruto veikėjai: Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė, muziejininkė Agnė Duobinienė, restauratorius Aldas Kliukas, Švėkšnos gyventojai: dailidė Vaidotas Bliūdžius ir „Saulės“ gimnazijos mokytojas Petras Čeliauskas, VDU istorikas docentas Kastytis Antanaitis.

Tarpukariu Švėkšna kėlė tikrą galvos skausmą tuometei valdžiai. Tiesa, ši padėtį bandė suvaldyti netradiciniais būdais. „Švėkšniškiai buvo prakeikę valdžią, nes ši kelių nestatė, bet jei tik nutiesi kelią, bus patogiau kontrabandininkams važinėti arba vokiečiams žygiuoti. Iš tiesų, čia buvo ne tik kontrobanda, bet ir masinė migracija“, – apie tuometę situaciją kalba K. Antanaitis.

Pirmasis objektas – Švėkšnos neogotikinė bažnyčia, 1900 m. patvirtintas projektas ir pastatyta vos per penkerius metus. Tuometę visuomenę žavėjusios bažnyčios kryžiaus kelio stotys atgabentos iš Bavarijos, o didysis altorius netgi iš Austrijos. Keliausime į šios bažnyčios bokštą. Čia esančio varpo tvirtinimo elementus pagamino V. Bliūdžiaus prosenelis.

Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais Švėkšnoje buvo įkurta privati progimnazija, tačiau ši per didijį gaisrą sudegė. „Faktiškai 1925m. sudegė 80 % Švėkšnos. Gaisras kilo dėl paprasčiausių kriminalinių sumetimų“, – pasakoja K. Antanaitis.

Kitas objektas – „Saulės“ gimnazija, panaši į mažus neoklasicistinius „rūmus“. Ši iškilo po didžiojo gaisro, o prie jos steigimo itin prisidėjo Amerikos lietuviai. Gimnazijos rūmų atidarymas buvo iškilmingas, jame dalyvavo net prezidentas Antanas Smetona su visa svita – diplomatiniu korpusu, užsienio svečiais. Suvažiavimas Švėkšnoje nurungė iškilmes tuometinėje Laikinojoje sostinėje. Tuo metu buvo susuktas dokumentinis filmas, kuriame be garbių svečių buvo nufilmuotas ir… šuo.

Susitinkame su gimnazijos mokiniu, vėliau ir mokytoju. Jis pasakoja apie kitokias patirtis.
„Buvo atsitikimas, valėme parką ir pro šalį ėjo kunigas. Mes su juo nusifotografavome. Ta nuotrauka atsidūrė saugume“, – vartydamas nuotraukų albumą prisimena P. Čeliauskas. Tuo metu kaip tik prasiėjo gyvenotojų trėmimai. Dalis abiturientų taip ir neatėjo laikyti egzaminų.

P.Čeliauskas į esperanto kalbą išvertė „Anykščių šilelį“. Kaip šis skamba kita kalba?
Aplankysime ir pagrindinę miestelio aikštę, kur stovėjo mūrinis 27 krautuvių pastatas, vadinamieji „kromai“. Šis pastatas po gaisro buvo atstatytas, o karo metais vėl nugriautas.
Švėkšnoje kitados gyveno gausi žydų bendruomenė, kurią šiandien primena tik miestelio pakraštyje išlikusi sinagoga. Tarpukariu jų čia buvo net dvi – vasarinė ir žieminė – abi sunaikino didysis gaisras. Po gaisro buvo pastatyta tik žieminė sinagoga. Sovietmečiu šiame pastate veikė kultūros namai, vėliau buvo įrengta net… sporto salė.

Miestelis iki šiol tapatinas su psichiatrine ligonine… Šio pastato projektą neatlygintinai parengė Vytautas LandsbergisŽemkalnis. Mažai kam žinoma, kad su pastato atsiradimu susijusi Elzbietiečių kongregacija, šioje vietoje norėjusi pastatyti kitokios paskirties statinį. Kokį?

Švėkšnoje buvo nufilmuotas ir pirmasis spalvotas Lietuvos kino studijos politinės satyros meninis filmas.

Laida STOP JUOSTA sekmadieniais, 11:00 per LRT PLIUS!

Bendraukime socialiniuose tinkluose:
Facebook:   / stopjuosta  
Instagram:   / stop_juosta