Vašingtone prasideda NATO viršūnių susitikimas. 75ąsias įkūrimo metines mininčio Aljanso viršūnių susitikime dalyvauja 32 sąjungininkės. Vyriausybių ir valstybių vadovai priims sprendimus dėl NATO kolektyvinės gynybos potencialo stiprinimo, ilgalaikės karinės ir finansinės paramos Ukrainai. Taip pat bus aptariamos Ukrainos narystės NATO perspektyvos.

„NATO išgyvena istorinį lūžį ir gerąja to žodžio prasme stiprėja. Aljansas funkcionuoja 75 metus, ir tai yra savaime labai didelis pasiekimas“, – teigia Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala. Pasak jo, šiandien NATO pirminė misija yra ginti NATO valstybių teritoriją. Tam reikia papildomų pajėgų. Tam reikia papildomos technikos. Tam reikia naujų regioninių gynybos planų. Visi sprendimai dokumentuose jau yra priimti, ir dabar NATO intensyviai juos įgyvendina.

L. Kojalą kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.

„Per pastaruosius dvejus metus NATO padaryta itin didelė pažanga, ypač stiprinant atgrasymo ir gynybos mechanizmus, nes puikiai suvokiama, kad koncepcija, kuria NATO vadovavosi pastaruosius kelis dešimtmečius, pirmiausia grįsta operacijomis tolimuose užjūrio regionuose, kurioms reikia nedidelių profesionalių pajėgų, yra pasenusi“, – teigia politologas.

Vis dar tebesitęsiantis karas Ukrainoje turbūt išlieka didžiausiu iššūkiu NATO saugumui. Kokie matyti ateityje NATO santykiai su Rusija, Kinija, nuo kurių daugiausia priklauso šio karo baigtis?

„Santykiai su Rusija iš esmės neegzistuoja. NATO ir Rusijos taryba buvo formatas, kuris veikė dar prieš keliolika metų, bet jis žlugo, nes nedavė jokių vaisių. Šiandien, vykstant didelio masto Rusijos invazijai ir nematant jokių prošvaisčių, kad Kremlius galėtų atsitraukti, iš esmės visas NATO dėmesys yra sukoncentruotas į tolesnę paramą Ukrainai.

Dabar bus priimtas sprendimas, kad šią paramos teikimo funkciją turės perimti būtent NATO kaip aljansas, nes anksčiau pirmuoju smuiku griežė Jungtinės Amerikos Valstijos, viena iš NATO valstybių narių. Tad parama Ukrainai ginkluote, finansais ar politiškai yra prioritetai, taip pat svarbiausias prioritetas yra ir Ukrainos pergalė kare. O okupacinių pajėgų išstūmimas pakeistų geopolitinę situaciją, kurioje galbūt galėtų atsirasti ir naujo santykio su Rusija etapas. Bet iki to dar toli, ir daug kas pasikeis“, – tvirtina L. Kojala.

Kokių naujų žingsnių galėtų ir reikėtų imtis naujajam NATO generaliniam sekretoriui Markui Ruttei? Neretai pasigirsdavo vertinimų, kad NATO vangiai reaguoja į jai metamus iššūkius ir nesiima konkrečių veiksmų. Galima jų tikėtis iš naujojo NATO vadovo?

„NATO yra didelis aljansas – 32 valstybės narės. Reikia pasidžiaugti ir tuo, kad Švedija, Suomija tapo naujomis narėmis per pastaruosius dvejus metus. Tai didelis pasiekimas taip pat ir mums, mūsų regionui, Baltijos jūros regionui. Tai savaime reikšminga. Būti tokios didelės organizacijos generaliniu sekretoriumi, kuris turi moderuoti pokalbius, ieškoti konsensuso, rasti tokius sprendimus, kurie tiktų visoms valstybėms narėms, nėra lengva.

Vis dėlto Rutte, turėdamas didelę politinę patirtį, pats dalyvavęs keliolikoje NATO susitikimų kaip Nyderlandų vyriausybės vadovas, manau, yra tinkamas politikas tokioms pareigoms atlikti. Jo pagrindinės funkcijos bus susijusios būtent su konsensuso paieška, ypač artėjant JAV prezidento rinkimams, kuriuose gali laimėti Donaldas Trumpas.

Generalinio sekretoriaus vaidmuo – surasti naują dialogo būdą, jeigu tai bus iš tikrųjų Trumpas, palaikyti ryšį, kuris ne silpnintų, o stiprintų NATO. Na, tai nebus paprasta, bet Rutte tai jau yra daręs, nes dirbo su Trumpu kaip Nyderlandų premjeras“, – svarsto politologas.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/lkojalas....